savotiškumas

savotiškumas: savotiškùmas sm. (2) BŽ325,504, FT, DŽ; Rtr 1. → savotiškas 1: Dvasios, meno, kalbos savotiškùmas DŽ¹. Prisipažįstu, net su tam tikru malonumu sekiau kai kurių kilmingų giminių savotiškumus J.Balč. Žmogaus fiziologijos savotiškumą lemia taip pat ir kalba rš. Čia yra ir tokių kalbos savotiškumų, kurie į vieną kurią klaidų rūšį sunku nuskirti J.Jabl. Po savotiškumu tu pasuki žodžius J. 2. → savotiškas 3: Kylant kultūrai Lietuvoje, sukrutus veikti jaunuomenei vidurinėse mokyklose ir universitete, taip naikinamoji savotiškumo sąmonė auga TŽII259(A.Janul). Kožna šeimyna užlaiko savotiškumą Vaižg. 3. I → savotiškas 6: Be abejonės, reiškia tai ir didį savotiškumą, priešingumą Vd.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

savotiškumas — savotiškùmas dkt. Mẽno, kalbõs savotiškùmas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
savotiškybė — sf. (1) 1. žr. savotiškumas 1: Poezijos kalba turi savotiškybių, kurios ją skiria nuo šios prozos kalbos GK1940,128. Dėsnių bei duomenų paaiškinimų teduota ten, kur jie geriausiai įmanomi suaugusiam su tos tarmės savotiškybėmis rš. 2. I žr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pobūdis — sm. (1) 1. daikto ar reiškinio skiriamųjų ypatybių visuma, būdinga ypatybė, charakteris: Vieną dieną karalius pats paklausė mane apie valstybinę santvarką ir jos pobūdį mano krašte J.Balč. Lietuvos valstiečių judėjimas buvo iš tiesų nacionalinio… … Dictionary of the Lithuanian Language
savotumas — savotùmas sm. (2) žr. savotiškumas: 1. Kiekvienas žmogus turi savotumų rš. Jo būdo savotumai buvo išsilyginę rš. 2. Mokykla turi mokinių savotumą išlavinti, bet ne išrauti prš … Dictionary of the Lithuanian Language
ypatis — 1 ypatìs sf. (?) K.Būg; M ypatingumas, savotiškumas … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias